Thoughts are the shadows of our feelings — always darker, emptier, simpler.

The Ghost in our gene
Sits deep in our Mind
Nex rafero Nex rafero
The voices are caling
Theres no hope living
Nex rafero Nex Rafero 
Like a echo from past
Your Conscience lost

Came back to the void

Came back to the void

Came back to the void

Fuck expectations. Never say „forever„.
I ended up crying more about loosing the person I barely ever talked to, than the one who was my best friend. The person that had hurt me the most, and who never seemed to care much about me or respect me ended up getting more respect from me than the ones I once called „friends“ (he never pretended to like me. Thank You for the honesty). 
I can’t cry much about what I myself had chosen to give away for something other, yet it was way more than I had expected to loose.

All in all, never say „forever“,  and try not to lie to people just to keep them from getting hurt and not to loose them. In the end, you’ll just probably loose the person anyway.

Mūsų protas – stulbinantis mechanizmas. Dėl nuosavo susimovimo praradus žmogų, kuris man ilgą laiką atstojo pasaulį, (o ir dabar atiduočiau daug ką nors už trumpą pokalbį su juo) mano smegenėlės man iš atminties ištraukdavo visas akimirkas, už kurias aš jį taip branginau, visus mūsų pokalbius ir kiekvieną apsikabinimą. Tai apie mėnesį kėlė skausmą, tačiau dabar šis ilgesys išsigimė ir aš sugebu 23 kartą klausydama „dunkelheit“ įtikėti, kad kada nors aš jį dar apsikabinsiu. Arba, kad bent kažkuri jo dalelė nejaučia man paniekos, neapykantos.. 

Putting holes in happiness.
We’ll paint the future black
If it needs a color.
My death sentence is now a story
Who’ll be digging when you finally let me die?
Romance of our assassination
If you’re Bonnie, I’ll be your Clyde.
But the grass is greener here and
I can see all of your snakes.
You wear your ruins well
Please run away with me to hell.

Marilyn Manson – Putting Holes In Happiness

Bonjour, lunatikai ir atsitiktiniai atklydėliai.

Nedovanokite niekam savęs, nes jus gali nepataisomai sudaužyti ir išmesti.

Iki kito karto,  iki kitos neaiškios minties,  gero vakaro, saldžių sapnų, skanaus,

Nessė.

Vakar besišnekučiuojant su Reksu apie praeivių žudymą man kilo mintis aprašyti kelis smagiausios epochos sadistams ir moralės nepaženklintiesiems – viduramžių kankinimo būdus.

Judo lopšys

Auka įtaisoma ant piramidės formos „kėdės“ smaigalio tokiu būdu, kad visas jos svoris tektų vienintelei kūno vietai – išangei arba vaginai. Kankintojai prie aukos kojų kartais pririšdavo svarmenis, tokiu būdu papsartindami mirtį. Kadangi prietaiso niekas neplaudavo, pasmerktasis dažnai gaudavo kentėti ir nuo įvairių užkratų.
Kankinį pakartotinai užkeldavo ant įtaiso (arba pririšdavo jam daugiau svarmenų ant kojų) , norint išgauti informaciją.

Kriaušė

Pailgas, kriaušės formos geležinis įrankis būdavo jėga įkišamas į burną, išeinamąją angą ar vaginą, kur kankintojui sukant sraigtą išsiskleisdavo it gėlytė pavasarį su didele jėga,nepataisomai, neretai – mirtinai sudarkydamas atitinkamos kūno ertmės vidų. Nusmailinti instrumento kraštai įplėšdavo gerklę, žarnyną ar gimdos kaklelį. Burnai pritaikyta kriaušė buvo naudojama erezijų skleidėjams ar melagiams nubausti; išangei skirta kriaušė laukdavo homoseksualių vyrų, o makščiai pritaikytoji – moterų, kaltinamų dėl seksualinės sąjungos su šėtonu.

Galvos traiškytuvas

Į viršutinę prietaiso dalį įtaisius galvą, o apatinę – smakrą, viršuje esantis sraigtas būdavo po truputį sukamas, kol pradėdavo spausti kaukolę. Visų pirma  dantys  sutrupėdavo į žandikaulį. Dar kiek pasukus sraigtą iš akiduobių iššokdavo akys (būdavo prietaiso variantų, kurie turėdavo specialias talpyklas iššokusioms akims sugauti). Galiausiai, sutrupėdavo kaukuolė, ir jos turinys ištekėdavo.

Katės letena

Katės letena dažnai būdavo tvirtinama prie koto ; prietaisas atrodė kaip kankintojo rankos pratęstimas ir buvo naudojamas nuplėšti aukos mėsą nuo kaulų bet kokioje kūno vietoje.

Kelių skaldytojas

Inkvizicijos megstamas žaisliukas . Prietaisas sukonstruotas iš dviejų spygliuotų medienos plokščių ir įtaisomas ties kelio sąnario priekiu bei iš vidinės kelio pusės. Sukant  plokštes jungiančius  sraigtus jos artėdavo viena prie kitos pamažu traiškydamos aukos kelius ir versdamos kojas smagiai tabaluojančiais mėsgaliais. Kartais prietaisą naudodavo ir rankoms trupinti.

Eretiko šakutė

Dar vienas inkvizicijos žaisliukas.
Instrumentą sudaro dvi šakutės pritaisytos viena prie kitos taip, kad viena remtusi į aukos krūtinę, o kita  į pasmakrę.  Pasmerktojo rankas surišdavo už nugaros, kad šis negalėtų pabėgti ar bandyti nusiimti žaisliuko. Eretiko šakutės sukeliamas skausmas padarydavo bet kokius bandymus judinti kaklą ar kalbėti beveik neįmanomus. Paprastai naudojama išgavus aukos prisipažinimą, kad ši daugiau nekalbėtų.

Pjūklas

Pjūklai buvo itin dažnas kankinimo būdas, nes pjūklą turėjo dauguma žmonių, beto, tai paprasta ir pigu. Auka pakabinama žemyn galva, (kad kraujas subėgtų į smegenis ir kankinys maksimaliai ilgai išliktų sąmoningas) ir pjaunama per pusę (lėtai, pasimėgaujant, porą valandų). Kartais auką geraširdiškai tiesiog perpjaudavo per pusę, tačiau neretai tiesiog įpjaudavo ir palikdavo lėtai  dvėsti agonijoje.

Žiurkės

Auka tvirtai surišama, ant pilvo užkeliamos kelios žiurkės ir uždengiamos metaliniu narvu ar kibiru. Tuomet kankintojai imdavo narvo indo viršų, taip išgąsdinami žiurkes ir priversdami jas gelbėti savo kailį prasigraužiant išėjimą pro pasmerktojo pilvą.

Pervėrimas kuolu

Auka kaip šašlykiukas pasmeigiama ant kuolo. Populiariausia budavo kuolą kišti į auką pro analinę angą, tačiau būdavo išimčių. Kuolas retai gražiai išlysdavo pro burną – dažniausiai kur nors pro krūtinę ar kaklą.

Valtys

Pasmerktasis surišamas ir per prievartą sočiai primaitinamas pienu ir medumi, ko pasekoje prasidėdavo viduriavimas. Tuomet aukos pažastys ir lytiniai organai ištepami medumi, auka įkeliama į valtelę ir paleidžiama plaukioti. Kankinį surydavo nuostabių jos skleidžiamų kvapų privilioti vabzdžiai.

Ir tai tik mažytė dalis makabriškų viduramžių visuomenės kankinimo būdų. (Elementariai tingiu aprašinėti nagų, dantų, liežuvio išrovimo variacijas, įvarius mušimo, žmonių virimo būdus – tam galima paskirti ne vieną knygą)

Iki kito karto,  iki kitos nesąmonės,  gero vakaro, geros dienos, skanaus,
Nessė.

Nejaučiu šią apniukusią diena jokio noro  filosofuoti apie visatą, bei tai, kaip mes visi esame jos dalis. Nejaučiau to noro  ir vakar, užvakar ar dar velniaži kada. Todėl tiesiog įkelsiu gerbiamojo Hessės citatą.

„Pažystu Tave, baikščioji siela, nieko Tau labiau nereikia, nei valgio, nei gėrimo, nei miego, kai sugryžti prie savo užuomazgos. Štai aplink Tave šniokščia banga – ir Tu esi banga, ošia miškas – ir Tu esi miškas, nebėra išorėsir vidaus, Tu paukščiu skrendi ore, žuvimi plauki jūroje, siurbi šviesą ir esi šiesa, prisilieti prie tamsos – ir esi tamsa. Mes keliaujam, siela, mes plaukiam ir skrendam, ir šypsomės, ir švelniais dvasios pirštais vėl surišame nutrūkusius siūlus, palaimingai vėl išdainuojame sutrigdytus virpesius. Mes nebeieškome Dievo. Mes esame Dievas. Mes esame pasaulis.„

H. Hesse „Sapnas apie Fleitą“

Iki kito karto,  iki kitos citatos,  gero vakaro, geros dienos, skanaus,
Nessė.

Bonjour, lunatikai ir atsitiktiniai atklydėliai.

Neseniai vietiniam naudotų (skaitytų?) knygų knygyne radau tikrą lobį – Tikybos Pirmamokslį už 50ct. Kadangi šiuo metu 5 valanda, už lango brėkšta rytas ir man teks anksti keltis, nusprendžiau paviešinti keletą ištraukų iš šios itin argumentuotos bei vertingos rašliavos.

Klausimai/Atsakymai

1. Kam gyvename ant žemės?
Gyvename ant žemės tam, kad įvykdydami Dievo valią nueitume į dangų.

2. Ką turime daryti, kad įvykdytume Dievo valią?
Kad įvykdytume Dievo valią turime Dievą tikėti, laikytis jo įsakymų, eiti sakramentų ir melstis.

8. Iš ko žinome, kad yra Dievas?
Kad yra Dievas, mums rodo mūsų protas, sąžinė, tai patvirtina mokslo žmonės; o pats Dievas – Jėzus Kristus beveik prieš du tūkstančius metų nužengė iš dangaus ir mokė žmones. Nuo Jėzaus Kristaus laikų ir skaičiuojami mūsų eros metai.

9. Kodėl kai kurie žmonės netiki Dievą?
Svarbiausios netikėjimo priežastys yra šios :
1) nepažinimas Kristaus ir jo mokslo;
2) klaidingas galvojimas, kad mokslu galima viską paaiškinti;
3) kiti nori pateisinti savo nedorą gyvenimą ir sako, kad Dievo nėra, nes bijo Dievo teismo;
4) kitus į netikėjimą pastūmėjo blogi draugai ar blogas tikinčiųjų elgesys;
5) dar kiti širdyje tiki, bet sako „netikiu“, bijodami prisipažinti tikinčiais.

10. Ar Dievas mus mato?
Dievas ne tik mus mato, bet girdi mūsų kalbas ir žino slapčiausias mintis.

Ar šviesi dienelė, ar tamsi naktis,
Dievas mato mūsų darbus ir mintis.

12. Kaip Dievas viską sutvėrė?
Dievas viską sutvėrė savo galybe. Jam panorėjus, atsirado dangus, žemė, saulė, žvaigždės, augalai, gyvūnai, angelai ir žmonės.

19. Ką veikia gerieji angelai?
Gerieji angelai garbina Dievą ie saugo mus nuo pikto.

31. Kas yra mūsų Atpirkėjas?
Mūsų atpirkėjas yra Jėzus kristus, vienatinis Dievo sūnus, dėl mūsų išganymo tapęs žmogumi.

65. Ką mes privalome daryti, kad būtume išganyti?
Kad būtume išganyti, turime tikėjimo ir doros dalykuose klausyti popiežiaus, vyskupų ir kunigų nurodymų.

81. Ar iš numirusiųjų prikelti žmonės vėl mirs?
Iš numirusiųjų prikelti žmonės gyvens amžinai.

82. Ką jie veiks amžinai gyvendami?
Palaimintieji danguje džiaugsis amžina laime, o pasmerktieji pragare amžinai kentės.

36. Kokios yra bažnyčios įsakytos šventės?
Bažnyčios įsakytos šventės yra šios :
1. Švč. Mergelės Marijos Nekaltas prasidėjimas. 2. Kalėdos. 3. Nauji metai. 4. Trys Karaliai. 5 Kristaus dangun Žengimas – Šeštinės. 5. Švč. Kristaus kūnas ir kraujas – Devintinės. 6.  Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus. 7. Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų – Žolinė. 8. Visi šventieji. Šios šventės būna įvairiomis savaitės dienomis. Tik sekmadienį būną Velykos, Sekminės ir Švenčiausios Trejybės šventė.

14. Kas ir kada įsteigė Švenčiausią sakramentą?
Per paskutinę vakarienę Kristus paėmė duoną, ją laimino, laužė ir davė apaštalams sakydamas: Imkite ir visi jos valgykite, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus bus išduotas. Paskui paėmė vyno taurę, dėkojo ir davė mokiniams sakydamas: Imkite ir visi iš jos gerkite, nes tai yra taurė mano kraujo…, kuris už jus ir visus žmones bus pralietas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.

15. Kokią galią Kristus suteikė apaštalams sakydamas
„Tai darykite mano atminimui„?
Tai sakydamas Kristus suteikė jiems galią duoną ir vyną paversti jo kūnu ir krauju.

16. Kam apaštalai perdavė tą galią?
Apaštalai tą galią perdavė vyskupams ir kunigams.

17. Kada vyskupai ir kunigai naudojasi šia galia?
Per šv. Mišias.

Poteriai

Viešpaties malda
Teve mūsų, kuris esi danguje! Teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia, kaip danguje taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.

Angelo pasveikinimas
Sveika, Marija, malonės pilnoji!  Ciešpats su tavimi! Tu pagirta tarp moterų ir pagirtas tavo sūnus – Jėzus.
Šventoji Marija, Dievo motina, melsk už mus nusidėjėlius dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.

Ryte
Vardan Dievo aš keliuos,
Prie lovelės klūpau
Ir karštai karštai meldžiuos
Širdimi ir lūpom.

Vardan Dievo aš skubu
Knygeles atskleisti.
Pasimokius bus smagu
Su vaikučiais žaisti.

Duok man, Dieve, lig nakties
Be kaltės išlikti.
Kai mama lovelėn kvies,-
Duok ramiai užmigti.

Įsakymai

Dievo įsakymai
1. Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.
2. Netark Dievo vardo be reikalo.
3. Švęsk sekmadienį.
4. Gerbk savo tėvą ir motiną.
5. Nežudyk.
6. Nepaleistuvauk.
7. Nevok.
8. Nekelbėk netiesos.
9. Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters.
10. Negeisk svetimo turto.

Bažnyčios įsakymai
1. Švęsk šventes.
2. Sekmadieniais ir šventėmis dalyvauk šv. mišiose.
3. Laikyk pasninkus ir nesilinksmink draudžiamu laiku.
4. Bent apie Velykas atlik išpažintį ir priimk Švenčiausiąjį Sakramentą.
5. Padėk išlaikyti savo bažnyčią.

Susilaikysiu nuo šventvagiškų komentarų, tačiau mano išvada- visi mes degsim pragare.

Iki kito karto,  iki kito Jėzaus,  gero vakaro, geros dienos, skanaus,

Nessė.

Marilyn Manson – user friendly

Bonjour, lunatikai ir atsitiktiniai atklydėliai.

Kadangi mano mintys šokinėja kaip varlės užminuotoje kūdroje (o tai kelia šiokias tokias problemas rašant rišlų tekstą) porą mėnesių blogas vegetavo.

…

Šikart – apie mane itin trigdančia vartotojiškumo kultūros apraišką – žmonių tarpusavio santykius.

Vartotojiškumo kultūros apraiškos tai pseudo-naudingos butaforijos, kuriomis užgrūdame savo namus ir gyvenimus.  Greitai paruošiamas, nebrangus, skanus maistas, kuris sukuria sotumo jausmą, iš tiesų neaprūpindamas organizmo būtinomis medžiagomis. Pigūs rūbai, kurie gražūs iki pirmo skalbimo, o vėliau išmetami ir pakeičiami nujais, ne ką kokybiškesniais. Greitai pastatomi, iš pažiūros gražūs namai, byrantys po pirmųjų metų. Visus šiuos dalykus vienija keli bruožai : trumpalaikiškumas, bei gero ir naudingo objekto įvaizdis. Nieko naujo, nieko įspūdingo (hamburgeriai ir vienkartiniai plastmasiniai daiktai jau tapo mūsų amžiaus simboliu). Tačiau dabar ne apie tai.

Mane nustebinęs reiškinys yra tai, kaip puikiai vartotojiškumo logika prigijo ir žmonių tarpusavio santykiuose. Draugus ir antrąją pusę renkamės kaip prekes parduotuvėje – pagal naudą, pagal trumpalaikį pasitenkinimą, saugumo, pagarbos meilės iliuziją kurią teikia nauji „draugai“ bei „mylimieji“. Faktą, kad ištiesų net nepažystame žmonių, kuriuos vadiname draugais, o savo porai nieko nejaučiame (nebent aistrą) užglaistome naujų pažinčių teikiamu džiugesiu. Tai – vartotojiškumo kultūra, kokybės kompensavimas kiekybe. Tačiau ar ne geriau turėti keletą tikrų draugų, bei antrą pusę kurią tikrai myli, nei desperatiškai kamšyti savo vienatvę tūkstančiu butaforinių draugų bei kas savaitę besikeičiančiais partneriais.?

Iki kito karto,  iki kito pastebėjimo,  gero vakaro, geros dienos, meow,

Nessė.

Your stinking corpse I desire
nothing can take me higher
Fucking you till your bones break
Another one has to die

Come dripping from my dick
Fucking you to the core
Can’t take this anymore
My brain is driving me insane

Necrolust

Eating the flesh of a thousand corpses
Bloodsucking cuntless nuns
her guts were boiling out of her butt
Eating her slimey cunt as I hold her tits

Come posercorpse and die again!

MayheM – necrolust

Šįkart – apie nelegalų, daugumai nepriimtiną dalyką – nekrofiliją.
Nekrofilija - seksualinis potraukis lavonams pasitaikantis tiek tarp vyrų tiek tarp moterų.

Kartais nekrofilija traktuojama kaip fetišizmo atmaina (jei fetišu laikysime lavoną), taip pat santykiavimas su miegančia partnere gali būti laikomas švelnia nekrofilijos forma.

Žodis „nekrofilija“ kilęs iš graikiškų žodžių: νεκρός (nekros; “negyvas“) ir φιλία(philia; “meilė“). Terminas pradėtas vartoti  pasirodžius Krafft-Ebing’o 1886 metų knygai Psychopathia Sexualis.

Meilė mirusiesiems gana populiari tema mene.
Dažniausiai vaizduojama romantiška nekrofilija (pvz. aistra jau mirusiai mylimajai).

Tačiau gausu ir tų, kurie nepamiršta šlyksčiosios pusės. Lavonai yra lavonai, jie trūnijantys, kirmijantys, gleivėti.
Yra gausybė knygų,filmų, muzikos su užuominomis į nekrofiliją. Kelios mano mėgstamiausios dainos šia tema -

MayheM - necrolust

Rob Zombie – House of 1000 corpses

Sekančių vaizdų nerekomenduočiau silpnų nervų žmonėms.
Pristatau jums vieną mano užtiktą menininką (tai ką jis kuria mano manymu daugiau nei tiesiog grimas) – Rémy.  Jo svetainė http://www.innerdepravity.com/ uždaryta, tačiau darbai internete liko.

Inner Depravity

http://www.break.com/usercontent/2009/5/inner-depravity-726742
http://www.break.com/usercontent/2009/6/inner-depravity-vol2-749124

Iki kito karto,  iki kitos nešvankybės,  gero vakaro, geros dienos,

Nessė.

Taigi, vakar su Atlasu buvom koncerte Rokas prieš komunizmą (ne dėl politinių pažiūrų, o dėl noro papurtyt smegenis).
Skustagalvių koncentracija ropsčiantis į tauro kalną bei prie įėjimo į mulen ružą atrodė bauginančiai. Tačiau prisiminus, kad visi susirinkom pasiklausyti muzikos ir paminėti sausio 13 nurimom.

Pirmoji grupė Židinys buvo gan lengva bei itin radikalių pažiurų. Prieš išgirstant pirmą dainą „Asta la vista“ teko išklausyti ilgos politinės kalbos, ir palaukti, kol grupės paskatinta publika paskanduos „Paleckis gaidys“. Kadangi mano patriotiškumas yra taiki meilė tėvynei, o ne agresija kitataučiams ar kitaip mąstantiems,  dainų tekstai man nepatiko. Grojant šiems radikalams snūduriavau ir mislyjau, ar tikrai taip jau keista gerti vyną o ne alų koncerte.

Ugniavijas, mane tikrai maloniai nustebino. Taikios, gražiai atliktos tautinės giesmės buvo tikra atgaiva ausims po radikaliojo židinio. Kadangi esu folko gerbėja, vos išgirdus ramiai ritmą mušančius būgnus bei  liaudies dainas snaudulys dingo ir susižavėjusi stebėjau pasirodymą.  Iš pradžių pasienyje meditavęs atlasas ties mano fraze „O. Jie turi kankles“ atsistojo ir su manim nutipeno arčiau scenos. Vėliau paaiškėjo, kad netik kankles, bet ir dūdmaišį ši grupė turėjo.

Psirodžius Diktatūrai į salę sugužėjo visa ligi tol kažkur besibąsčiusi publika. Trispalvę sudarančios šviesos, patriotiški žodžiai. Ramesnėse dainų vietose visi apsikabinę vienas kitą per pečius ėjo rateliu aplink vaikiną mojuojantį Lietuvos vėliava, keletas jaunuolių klūpėjo ratelio viduryje. Tie kurie nedalyvavo ratelyje lingavo apsikabinę šalia esančius žmones. Vėl sunkiau suskambus muzikai ratelis virsdavo pogu. Nepamirštamas vaizdas, stulbinantis vienybės jausmas.  Po beveik kiekvienos dainos minia skandavo „Lietuva – lietuviams“.

Poccolus – skustagalvių neliko. Priekį užėmė tie keletas metalistų, prieš tai tykiai slapstęsi gale, pogą pakeitė headbanginimas.  Hipnotizuojanti muzika, nepolitiniai tekstai. Gyvai ši grupė man patiko žymiai labiau nei įrašuose. Tiesa, poccolus nespinduliavo tokia lietuvybe kaip kitos grupės. Gaila, kad negalėjau sulaukti pasirodymo pabaigos. (nesinorėjo 2 nakties namo parsirasti)
Tai tiek apie koncertą, tikrai nesigailiu ėjusi. Pasirodo Lietuvoje dar liko patriotų.
O dabar einu šveist nuo rankos antspaudo su diktatūros simbolika.

Iki kito karto,  iki kito koncerto,  gero vakaro, geros dienos,

Nessė.

Šykart – apie gyvenimą.
Mūsų mirtingųjų gyvenimas yra toks, kokį patys savo pastangomis susikuriame. Jei pasaulis atrodo „pilkas“, „nuobodus“, norai nesipildo o rutina baigia išsunkti paskutinę gyvastį, kaltinti galime tik save. Mūsų gyvenimas yra mūsų veiksmų pasekmė. Taigi, kažko norint, reikia to siekti, o ne skųstis, kad neturi. Jei nori gerai grot gitara, sėsk ir grok, jei nori turėti pinigų, susirask darbą.
Viskas paprasta : jei kažkas nepatinka gyvenime – keisk tai. Jei neišeina/neįmanoma, keisk savo požiūrį į tai. Nebent, žinoma,  Tau patinka būti auka. Nebent Tau patinka kentėti ir skųstis. Tokiem žmonėms niekuo nepadėsi, nes jie patys nenori padėti sau. Pasyviųjų egzempliorių pilna – merginos, inksčiančios, jog yra storos, bet toliau siaubiančios šaldytuvus. Individai, besiskundžiantys, kad neturi draugų, tačiau ir toliau mizantropiškai tupintys atokiau nuo žmonijos. Jie puikiausiai galėtų pakeisti situaciją, tik nesistengia, gal net nenori. Pernelyg įpratę prie savo kančios, pernelyg jaukiai plūduriuojantys savo skausme ir nusivylime..

Taigi, ne gyvenimas žiaurus. Žiaurus tik Mūsų nenoras stengtis vardan savo gyvenimo, tas begalinis tingėjimas daryti kažką vardan savo tikslo.

Iki kito karto,  iki kito pastebėjimo,  gero vakaro, geros dienos,

Nessė.

Prieš porą valandų neturėjimas ką veikti padarė savo, ir aš pagaliau radau laiko savišvietos tikslais peržiūrėti filmą „The Human Centipede“ apie kurį nugirdau dar per Velnio Akmenį.

The Human Centipede - 2009 metų vokiečių siaubo filmas, sukurtas Tom Six.
Trumpas siužeto aprašymas :
Dvi turistės iš Niujorko keliauja po Europą. Vokietijoje jos pasiklysta naktį miške ir ieškodamos pagalbos patenka į bepročio gydytojo namus, kur yra užmigdomos . Jos pabunda kambaryje – palatoje, pririštos prie lovų. Trečioje lovoje gulėjusį vairuotoją Daktaras nužodo, nes šis esą „netinkamas“. Vėliau jo vietą užima japonas. Daktaras Heiteris paaiškina esąs buvęs chirurgas kuris atskirdavęs siamo dvynius. Tačiau tris turistus jis norėjo sujungti į vieną. Heiteris susiųna aukas į kraupią savo buvusio augintinio trišunio kopiją, sujungdamas vieno išangę su kito burna, taip sukurdamas jiems bendrą virškinimo sistemą.
Taigi, mano įspūdžiai ir nuomonė apie filmą.
Tai nevisai „siaubo“ filmas, mat kelia jis ne baimę o tiesiog pasišlykštėjimą. Prasmės The Human Centipede aš nepastebėjau,  gal ją užgožė makabriškas daugiakojis, sudarytas iš verkiančių, išniekintų, kruvinų  žmonių. Gal jos nepastebėjau dėl maniakiško ir išprotėjusio vyriškio, vaidinusio dievą ir įsivaizdavusio, kad tai ką jis sukūrė turi elgtis kaip šuo. O gal jos elementariai nėra. Filme gausybė vaizdų, nuo kurių tiesiog supykina. Kartais jautiesi nejaukiai, kartais sutrikęs ar pasibaisėjęs. Jei sutigdyti žiūrovą buvo filmo tikslas – jis pasiektas.

Patiko šis filmas dėl pakankamai originalaus siužeto, patiko dėl to, kad moralinis ir dvasinis išsigimėlis pavaizduotas kaip inteligentiškas ir pedantiškas mizantropas („Dr.Heiter : I hate human beings.“).
Rekomenduočiau – trenktiems, šlykštynes mėgstantiems, šaltų nervų žmonėms.

Iki kito karto,  iki kito filmo,  gero vakaro, geros dienos,

Nessė.